Kareivio vabaliukų nustatymas Soduose ieškant kareivio vabalo lervų

Kareiviniai vabalai yra jūsų sąjungininkai kovojant su kenksmingais vabzdžiais. Jie valgo minkštus vabzdžius, pavyzdžiui, vikšrus ir amarus, tuo pačiu nepadarydami žalos sodo augalams. Jie gali išgerti gurkšnį nektaro ar paskanauti žiedadulkių, bet niekada nekramto lapų, gėlių ar vaisių. Tiesą sakant, jie padeda apdulkinti sodo gėles keliaudami iš vieno augalo į kitą.

Nors vabalai puola vabzdžius virš žemės, jų lerva sunaikina kiaušinius ir sodo kenkėjų lervą po žeme.

Vabalai nedaro jokios žalos ir namų viduje, tačiau gali pakenkti. Galite pabandyti neleisti jiems patekti, naudodami sandarinimą ir oro sąlygų pašalinimą, tačiau insekticidai nepadės jų išlaikyti. Jei jiems pavyksta patekti į vidų, tiesiog nuvalykite juos ir išmeskite (arba įdėkite į sodą).

Kareivio vabalas gyvenimo ciklas

Kareiviniai vabalai žiemoja dirvoje kaip pupos. Ankstyvą pavasarį suaugusieji pasirodo ir poruojasi tik vieną kartą. Patelė tada kiaušinius deda į dirvą.

Lervos išsirita, jos lieka dirvožemyje, kur maitinasi kenksmingų vabzdžių kenkėjų kiaušiniais ir lervomis. Kareivinių vabalų lervos yra svarbūs žiogo kiaušinių plėšrūnai ir padeda kontroliuoti šiuos naikinančius sodo kenkėjus..

Atpažinti kareivio vabalus

Vabalai savo vardą gauna iš ryškiaspalvių, audinius primenančių sparnų, dengiančių jų kūnus. Spalvotas raštas gali priminti karines uniformas. Spalvos skiriasi ir apima geltoną, juodą, raudoną ir rudą. Vabalai yra pailgi ir maždaug pusės colio ilgio.

Kareivinių vabalų lervos yra lieknos ir panašios į kirminus. Jie yra tamsios spalvos ir turi daugybę mažų šerių, kurie suteikia jiems aksominę išvaizdą. Įdubimai tarp kūno segmentų verčia atrodyti banguoti.